Senųjų civilizacijų muzikinė kultūra. F. Šubertas. Europos viduramžių muzika. Grigališkasis choralas. R. Šumanas. Renesanso epochos muzikinė kultūra. F. Mendelsonas. Baroko epochos orkestriniai muzikos žanrai: senovinė siuita, didysis koncertas, solinis koncertas, uvertiūra. H. Berliozas – prancūzų programinės simfoninės muzikos kūrėjas. Opera- scenos veikalas sintetinis žanras. F. Šopenas. J.S. Bachas. F. Listas. J.S. Bacho (1659-1750) vargoninė kūryba. N. Paganinio (1782 – 1840) virtuozinio stiliaus ypatybės. G.F. Hendelio gyvenimo ir kūrybos kelias. Švietimo epocha ir muzikinis klasicizmas. K.V. Gliukas (1714- 1787) - operos reformatorius. J.Haidnas (1732- 1809) - klasikinės Vienos mokyklos pagrindėjas. K.M. fon Veberis (1786- 1826) – vokiečių nacionalinės romantinės operos pradininkas. V.A. Mocarto (1756- 1791m.) operinė kūryba. Trys laikotarpiai romantizmo epochoje. V.M. Mocarto (1756- 1791m.) instrumentinė muzika. R.Vagneris (1813- 1883m.) – muzikinės dramos kūrėjas. L.V. Bethoveno gyvenimo ir kūrybos kelias. L.V. Bethoveno fortepioninė kūryba. D.Verdi operinė kūryba. Viduramžiuose suklestėjo 2 skirtingi dainų tipai. Grigališkasis choralas.
45.97 KB
