(14 darbai)
(9 puslapiai)
Archainis šokis (buitinis, ritualas, magija mitologija). Šokis kaip ritualas. Ritmo magija. Toteminis šokis. Moterų apeiginiai šokiai. Šokio piešinys. Savižudybės šokis arba seniausia šokio terapija. Harmonijoje su gamta. Antikiniai šokiai. Šokis Senovės Graikijoje. Pirmieji puantai. Mimas ir Roma. Pokylių kultūra: etiketas, papročiai, šokiai. Buitiniai šokiai. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Barokas muzikoje. Barokinis džiazas. Baroko kelias Lietuvoje. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Barokas. Baroko epochos žmonių apranga. Vyrų apranga. Moterų apranga. Baroko laikotarpio muzika. Populiariosios formos. Vokaliniai instrumentiniai žanrai. Instrumentiniai žanrai. Operos atsiradimas. Klavesinas ir fortepijonas. Baroko žymiausi kompozitoriai. Karlas Filipas Emanuelis Bachas. Vilhelmas Frydemanas Bachas. Johanas Kristianas Bachas. Johanas Sebastianas Bachas. Liudži Bokerinis. Georgas Frydrichas Hendelis. Fransua Kuperenas. Žanas Batistas Liuli. Klaudijus Monteverdis. Henris Perselis. Žanas Filipas Ramo. Aleksandras Skarlatis. Georgas Filipas Telemanas. Antonijus Vivaldis. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Dirigavimo meno raida. Dirigento mostų elementai. Dirigento mosto ypatybės. Mosto elementų įvaldymas. Akcentai, sinkopės. Dirigavimas su lazdele. Akompanimento, kadencijų ir rečitatyvo dirigavimas. Choro ir orkestro dirigavimo specifika ir bendrumas. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Trumpa džiazo stilių apžvalga. Spiričiueliai. Menestrelių šou. Regtaimas. Bliuzas. Ankstyvasis džiazas. New Orleano stilius. Čikagos ir Niujorko stiliai. Louis Armstrong’as. Bigbendai, svingo era ir combo grupės. Bibop’as. Simfo’džiazas ir third stream. Cool džiazas. Hardbop’as. Modalinis džiazas. Free džiazas. Latin jazz. Jazz – rock’as. Fusion. New age. Free funk, acid, hip hop ir pop džiazas. Klausimai iš džiazo stilių apžvalgos. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Senovės Egipto, Graikijos muzikos kultūros. Viduramžių muzika. Bažnytinė muzika. Pasaulietinė muzika. Daugiabalsė muzika. Renesanso epocha. Baroko epocha. Klasicizmo epocha. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Lietuviška muzika nuo 1940 metų. Skaityti daugiau(44 puslapiai)
Ikikriščioniškoji muzika. Viduramžių muzika. I tūkstantmečio muzika. Daugiabalsės muzikos atsiradimas. Pasaulietinė viduramžių muzika. Renesansas. Renesanso epochos muzika. Opera. Barokas. Kremonos meistrai. Concerto grosso (Didysis koncertas). Instrumentinis koncertas. Žymiausieji baroko epochos kompozitoriai. Italija. Antonio Vivaldi (Antonijus Vivaldis). Tomaso Albinoni (Tomazo Albinonis). Anglija. Henry Purcell (Henris Perselis). Opera "Didonė ir Enėjas". Prancūzija. Vokietija Georg Friedrich Händel (Georgas Fridrichas Hendelis). Orkestriniai Hendelio kūriniai. Johann Sebastian Bach (Johanas Sebastijanas Bachas). Bachas - atlikėjas. Bachas kompozitorius. Vargoninė kūryba. Klavyrinė kūryba. Siuitos. "Gerai temperuotas klavyras". Orkestrinė kūryba. Brandenburgo koncertai. Kūriniai smuikui. II partita smuikui d – moll. Vokalinė – instrumentinė kūryba. Pasijos. Mišios h – moll. Klasicizmas. Jozefas Haidnas. Sonatiniai – cikliniai kūriniai. Klasikinė simfonija. Haidno simfonijos. Simfonija nr. 45 fis – moll "Atsisveikinimo". Oratorijos. Oratorija "Pasaulio sutvėrimas". Oratorija "Metų laikai". Volfgang Amadeus Mozart (Volfgangas Amadėjus Mocartas). Opera "Užburtoji fleita". Requiem (Rekviem). Liudvig Van Beethoven (Liudvigas Van Bethovenas). Bethoveno simfonijos. III – ji "Herojinė" simfonija (1804 m.). V simfonija c – moll "Likimo" (1808 m.). IX simfonija d – moll "Džiaugsmo" (1824 m.). Fortepijoninė kūryba. Sonata nr. 8 c – moll "Patetinė" (1798 m.). "Mėnesienos" sonata. Svarbiausieji kūriniai. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Muzikos žanrai. Muzikos elementai. Ritmas. Metras. Tonacijos ir jų kaita. Dermė ir kiti garsų derinimo būdai. Dinamika. Skambesio spalva. Atlikimo būdai (artikuliacija). Tempas. Melodija. Harmonija. Skambesys. Faktūra. Kintamieji ir pastovieji muzikos elementai. Muzikinės minties vystymo būdai. Kartojimas. Varijavimas. Perdirbimas. Tęsimas. Sugretinimas. Sugrąžinimas. Darinių ilgio santykiai. Muzikos formos darinių rūšys. Formos dalumas. Dezūra ir santapa. Motyvas ir submotyvas. Frazė. Sakinys. Periodas. Tema. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Muzikos stiliaus samprata. Antikos muzikos apžvalga. Ankstyvųjų viduramžių muzikos raida: grigališkojo choralo ištakos, pavidalas, giedojimo būdai ir irimas. Pirmieji daugiabalsės bažnytinės muzikos žanrai, mokyklos, kūrėjai. Ars Nova Prancūzijoje ir Italijoje. Renesanso epochos raida. Nyderlandų ir Italijos polifoninės mokyklos. Madrigalas. Operos atsiradimas ir jos raida XVII amžiuje (17 amžiuje). Baroko muzikos stiliaus apibūdinimas. Italijos XVII amžiaus (17 amžiaus) smuiko mokyklos – Bolonijos ir Venecijos. Antonio Vivaldi (1678-1741). Hendelio kūrybos apžvalga. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Muzikos terapijos istorija. Muzikos poveikis augalams. Muzikos terapijos samprata, tikslas, uždaviniai, metodai. Muzikos klausymas. Ergotropinė muzika/aktyvinanti muzika ir raminanti muzika. Grojimas instrumentais, muzikavimas. Muzikavimas. Improvizavimas. Prenatalinio muzikinio ugdymo istorines ištakos. Kūdikių nuo gimimo iki vienerių metu muzikos ugdymas. Kūdikio smegenų vystymasis. Muzika neišnešiotiems kūdikiams. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Šokių istorija. Lotynų Amerikos šokiai. Ča ča ča. Rumba. Samba. Džaivas. Pilietiškumo ugdymas šokio pamokoje supažindinant su pasaulio tautų kultūra. Afrikiečių pasisveikinimas "Funga alafja. Ashay Ashay". Indėnų ritualinis "Kiškio šokis". Japonų šokis "Sakura". Žydų šokis "Chora Medura". Italų šokis "Sicilietiška tarantela". Vokiečių šokis "Linksmoji polka". Amerikiečių šokis "Mažasis batsiuvys". Žemaičių choreografija. Indų šokis. Danų šokio raida (baletas). Tadžikų choreografijos istorija. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Lentelė: Šokio žanras, Kilmės šalis, Laikotarpis, Apibūdinimas. Naujasis prancūzų šokis. Jaunasis šiuolaikinis šokis. Džiazo (džiazinis) šokis. Pramoginiai šokiai. Klasikiniai (standartiniai) šokiai. Vienos (greitas) valsas. Lėtasis valsas. Tango. Ritminis fokstrotas. Kvikstepas. Lotynų Amerikos šokiai. Čia čia čia. Rumba. Samba. Salsa. Pasodoblis. Džaivas. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Senųjų civilizacijų muzikinė kultūra. F. Šubertas. Europos viduramžių muzika. Grigališkasis choralas. R. Šumanas. Renesanso epochos muzikinė kultūra. F. Mendelsonas. Baroko epochos orkestriniai muzikos žanrai: senovinė siuita, didysis koncertas, solinis koncertas, uvertiūra. H. Berliozas – prancūzų programinės simfoninės muzikos kūrėjas. Opera- scenos veikalas sintetinis žanras. F. Šopenas. J.S. Bachas. F. Listas. J.S. Bacho (1659-1750) vargoninė kūryba. N. Paganinio (1782 – 1840) virtuozinio stiliaus ypatybės. G.F. Hendelio gyvenimo ir kūrybos kelias. Švietimo epocha ir muzikinis klasicizmas. K.V. Gliukas (1714- 1787) - operos reformatorius. J.Haidnas (1732- 1809) - klasikinės Vienos mokyklos pagrindėjas. K.M. fon Veberis (1786- 1826) – vokiečių nacionalinės romantinės operos pradininkas. V.A. Mocarto (1756- 1791m.) operinė kūryba. Trys laikotarpiai romantizmo epochoje. V.M. Mocarto (1756- 1791m.) instrumentinė muzika. R.Vagneris (1813- 1883m.) – muzikinės dramos kūrėjas. L.V. Bethoveno gyvenimo ir kūrybos kelias. L.V. Bethoveno fortepioninė kūryba. D.Verdi operinė kūryba. Viduramžiuose suklestėjo 2 skirtingi dainų tipai. Grigališkasis choralas. Skaityti daugiau
